Parengė: Emirhan Turan, 2020 gegužės 4
Išvertė: Jovita Turan, 2021 balandžio 16
Morkos (Daucus carota L) yra šakniavaisinės daržovės, priklausančios salierinių (Apiaceae) šeimai. Daucus gentyje yra beveik 60 skirtingų rūšių. Pastaraisiais metais, morkos minimos dėl savo antioksidacinių bioaktyviųjų junginių, kurie farmacijos pramonėje naudojami kaip didelis karotenoidų ir maistinių skaidulų šaltinis.
Mokslininkai teigia, kad geltonos ir juodos morkos atsirado maždaug prieš 5000 metų Vidurinėje Azijoje, aplink Afganistaną, o vėliau išplito Viduržemio jūros regione. Keletas įrodymų parodė, kad morkos buvo svarbios ir egiptiečiams, nes kai kuriuose faraonų kapuose buvo rasta su morkomis susijusių motyvų. Senovės graikai morkas naudojo vietoje vaistų, o romėnai morkas naudojo daugiau maistu, bet ir kaip medicininį padažą (dėl afrodiziako efekto) su kai kuriais eteriniais aliejais. Tradicinėje kinų medicinoje morkos naudojamos plaučiams, drėgmės prevencijai ir akių priežiūrai. Oranžinės spalvos morkos, kurios dažniausiai naudojamos šiais laikais, įrašai rasti XV a.
Šiuo metu, morkos yra labiausiai žinomos daržovės po bulvių dėl didelio poreikio ir susidomėjimo Europos šalyse. Dažniausiai šios daržovės yra oranžinės spalvos, tačiau yra ir daugiau skirtingų spalvų, tokių kaip juoda, violetinė, raudona, balta ir geltona. Pigmentas, suteikiantis juodą ir violetinę spalvas, gaunamas dėl didesnės antocianinų koncentracijos (1750 mg / kg). Pagrindiniai morkų šaknyse esantys antocianinai yra cianidinas 3- (2-ksilozilgalaktozidas), cianidinas 3-ksilozilglukozilgalaktozidas ir cianidinas 3-eruliloksilogliukozilo galaktozidas.
Morkose yra daug beta-karoteno, askorbo rūgšties ir tokoferolio. Ši daržovė yra priskiriama vitaminizuotam maistui. Dėl pastebimo įvairių junginių lygio, morkos laikomos funkciniu maistu, turinčiu reikšmingų sveikatą gerinančių savybių.
Morkose rasti laisvieji cukrūs yra sacharozė, gliukozė, ksilozė ir fruktozė. Morkų skonį labiausiai lemia glutamo rūgšties buvimas ir laisvųjų aminorūgščių buferinis poveikis.
Vartojimas
Be morkų šaknų, kurios tradiciškai naudojamos salotoms ar užkandžiams, yra įvairių perdirbtų morkų maisto produktų ir (arba) ingredientų: sultys, koncentratai, džiovinti milteliai, saldainiai, marinatai, konservai. Morkų išspaudas, kuriame yra apie 50% beta-karoteno, gali būti pelningai panaudotas produktams, pavyzdžiui, pyragams, duonai, sausainiams ir kelių rūšių funkciniams produktams ruošti.
Turkijoje gaminamos ,,gripo sultys'', kurios susideda iš morkų, apelsinų, citrinų, imbierų ir ciberžolių. Morkos yra geras beta-karoteno šaltinis, kuris organizme virsta vitaminu A, o apelsinuose ir citrinose esantis vitaminas C sustiprina imuninę sistemą. Imbieras yra antivirusinis, o ciberžolė yra antimikrobinė, todėl šis sulčių mišinys yra tikras išsigelbėjimas nuo gripo ir tipiškų gripo virusų.
Daugelis žmonių mano, kad morkų lapai nėra valgomi dėl juose esančių alkaloidų, tačiau morkų lapuose randama beveik 6 kartus daugiau vitamino C nei šaknyse ir juose yra dideli kiekiai kalio (svarbus kraujospūdžio reguliavimui), kalcio ir chlorofilo (naudingas odai). Pastaraisiais metais morkų viršūnės naudojamos padažams gaminti arba dedamos į salotas.
Norint lengviau ir greičiau įsisavinti būtinuosius vitaminus, maistines medžiagas ir antioksidantus, morkas galima auginti ir suvartoti kaip mikrožalumynus (2,5–7 cm aukščio) per 7–14 dienų po sėjos.
Nuorodos
http://www.carrotmuseum.co.uk/history7.html
Alasalvar C., Grigor J.M., Zhang D., Quantick P.C., Shahidi F., 2001. Comparison of volatiles, phenolics, sugars, antioxidant vitamins, and sensory quality of different colored carrot varieties. J Agric. Food Chem. 49(3):1410-16.
K.D. Sharma, S. Karki, N.S. Thakur, S. Attri, 2012.Chemical composition, functional properties, and processing of carrot—a review, J Food Sci Technol., 49(1): 22–32.
Mesleki Eğitim ve Öğretim Sisteminin Güçlendirilmesi Projesi, 2009. Havuç Yetiştiriciliği
M. Algarra, A. Fernandes, N. Mateus, V. d. Freitas, J.C.G.E. Silva, J. Casado, 2014. Anthocyanin profile and antioxidant capacity of black carrots (Daucus carota L. ssp. sativus var. atrorubens Alef.) from Cuevas Bajas, Spain, Journal of Food Composition and Analysis 33 71–76
M. Søltoft, 2010., Secondary metabolites in organic and conventional crops and diets, and their bioavailability in humans.,PhD Thesis.
S. Ceoldo, K. Toffali, S. Mantovani, G. Baldan, M. Levi, F. Guzzo, 2009. Metabolomics of Daucus carota cultured cell lines under stressing conditions reveals interactions between phenolic compounds, Plant Science 176: 553–565
S. Kamiloglu, A. A. Pasli, B. Ozcelik, J. V. Camp, E. Capanoglu , 2015.Colour retention, anthocyanin stability andantioxidant capacity in black carrot (Daucuscarota) jams and marmalades: Effect of processing, storage conditions and in vitro gastrointestinal digestion, Journal Of Functional Foods 13: I-10
Comments