top of page
  • Jovita Turan

Žemuoginio arbuto (Arbutus unedo L.) maistinės ir gydomosios savybės

Parengė: Jovita Turan, 2020 gruodžio 2

Išvertė: Jovita Turan, 2021 gegužės 1


Žemuoginis arbutas (Arbutus unedo L.) priklauso Erikinių šeimai (Ericaceae) ir yra vienas iš ekonomiškai svarbiausių rūšių, palygus su kitomis 20 Arbutus genties rūšimis. Augalas randamas uolėtose ir sausose dirvose, natūraliai išplitęs Airijoje, Pietų Europoje ir vakariniame Viduržemio jūros baseine bei kitose vietovėse, kuriose vasaros karštos, o žiemos nestipriai lietingos.


Žemuoginio arbuto paplitimas pasaulyje, (Oliveira, 2010).

Apibūdinimas, Svarba ir Panaudojimas


Žemuoginis arbutas yra visžalis augalas, kuris paprastai apibūdinamas kaip mažas medelis ar krūmas, mažesnis nei 4 m (1,5-3 m, tačiau kartais gali siekti iki 9-12 m), turintis pilkai rudą žievę. Augalo žiedai panašūs į mažus mėlynės žedus. Vaisiai rutuliški, raudonai oranžinės spalvos, skersmuo gali siekti 1-3 cm, o sunoksta per vienerius metus. Kai kuriais metų mėnesiais, tuo pačiu metu, ant vieno medžio/krūmo galima rasti tiek gėlių, tiek vaisių. Žemuoginiai arbutai gali augti grupėmis, tolygiomis populiacijomis, tačiau dažniausiai jie auga kartu su kitais augalais, daugiausia su Bukinių šeimos (Fagaceae) medžiais.



A – Žemuoginis arbutas, B - Prinokę ir C - nokstantys vaisiai, D – Žiedai. (Oliveira, 2010).

Žemuoginį arbutą galima dauginti sėklomis, tačiau šis metodas negali užtikrinti genetinio stabilumo, nes gali būti prarastos kai kurios ypatingosios savybės, o tai reiškia, kad augalas nebus identiškas augalui, iš kurio buvo surinktos sėklos. Kitas metodas dauginti šį augalą yra vegetatyvinis dauginimas, kurį galima atlikti dviem būdais: įsišaknijant auginius (santykinai maža galimybė, mažesnė nei 65%) ir (arba) mikrodaugininant laboratorijose.


Augalas turi didelę reikšmę Viduržemio jūros ekosistemai, palaiko gyvūnijos biologinę įvairovę, yra naudingas siekiant išvengti erozijos, gana lengvai atsinaujina po gaisrų, gerai auga prastoje dirvoje, žemoje temperatūroje ir sausoje aplinkoje.


Jaunos žemuoginio arbuto šakos naudojamos gėlininkystėje gėlių kompozicijose. Augalo žievė gali būti naudojama odos apdirbimui, o gėlės pasižymi dideliais nektaro kiekiais bitėms.


Augalo vaisiai yra valgomi ir renkami nuo spalio iki gruodžio mėnesio, o vienas medis gali užauginti apie 7-10 kg vaisių. Prieš vartojimą vaisiai paprastai yra perdirbami. Perdirbti žemuoginio arbuto vaisių produktai yra uogienės, marmeladai, drebučiai, sidras, aromatinis distiliatas, vynai, spiritiniai gėrimai ir likeriai.


Maistinės ir Gydomosios Savybės


Vaisiai ir lapai tradicinėje medicinoje naudojami kaip antiseptikas, diuretikas, sutraukiantis (sulaikantis kraujavimą), priešreumatinis, naudojami kaip vaistas nuo viduriavimo ir kovojant su šlapimo takų infekcijomis.


Vartojant daug šio augalo vaisių, sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu (plaučių, stemplės ir storosios žarnos) bei kitomis ligomis susijusiomis su oksidaciniu stresu. Vaisiuose esantis kvercetinas pasižymi hipolipideminėmis ir antiaterogeninėmis savybėmis, o antocianinai - antioksidantinėmis savybėmis ir potencialu reguliuoti adipocitokinų genų ekspresiją.


Vaisiuose nustatyta didelė cukraus koncentracija (42–52%), juose gausu vitamino C, daug kalcio bei kitų mineralų. Taip pat buvo nustatytos pieno, obuolių, suberino, fumaro, galo, protokatecho, gentizo, p-hidroksibenzoinės, vanilinės ir m-anizinės fenolio rūgštys. Kartus skonis gali būti susijęs su taninų bei kitų fenolio junginių buvimu. Raudona vaisiaus spalva koreliuoja su dideliu kiekiu antocianinų ir cianidinu. Kiti vaisiuose randami flavonoidai yra antocianinas delphinidin-galaktozidas ir flavonolis kaempferolis. Be to, lapuose taip pat randama daug tanino.


Nuorodos

Ayaz, F. A., Kucukislamoglu, M., & Reunanen, M. (2000). Sugar, non-volatile and phenolic acids composition of strawberry tree (Arbutus unedo L. var. ellipsoidea) fruits. Journal of Food Composition and Analysis, 13(2), 171-177.


Celikel, G., Demirsoy, L., & Demirsoy, H. (2008). The strawberry tree (Arbutus unedo L.) selection in Turkey. Scientia Horticulturae, 118(2), 115-119.


Gomes, F., & Canhoto, J. M. (2009). Micropropagation of strawberry tree (Arbutus unedo L.) from adult plants. In Vitro Cellular & Developmental Biology-Plant, 45(1), 72-82.


Morgado, S., Morgado, M., Plácido, A. I., Roque, F., & Duarte, A. P. (2018). Arbutus unedo L.: From traditional medicine to potential uses in modern pharmacotherapy. Journal of ethnopharmacology, 225, 90-102.


Oliveira, I., 2010. Phytochemical characterization of leaves and fruits of Arbutus unedo L., Master thesis in food quality and safety, Polytechnic Institute of Bragança, Portugal


Özcan, M. M., & Hacıseferoğulları, H. (2007). The strawberry (Arbutus unedo L.) fruits: chemical composition, physical properties and mineral contents. Journal of Food Engineering, 78(3), 1022-1028.


Pallauf, K., Rivas-Gonzalo, J. C., Del Castillo, M. D., Cano, M. P., & de Pascual-Teresa, S. (2008). Characterization of the antioxidant composition of strawberry tree (Arbutus unedo L.) fruits. Journal of Food Composition and Analysis, 21(4), 273-281.


Kommentare


bottom of page