Parengė: Emirhan Turan, 2021 birželio 20 d.
Išvertė: Jovita Turan, 2021 liepos 15 d.
Ocimum basilicum L., žinomas kaip bazilikas, yra vienmetis kulinarinis prieskonis, kilęs iš Afrikos ir atogrąžų Azijos. Šimtmečius, visame pasaulyje, auginama daugybė baziliko rūšių bei veislių. Atitinkamai pagal veislę, augalo lapų skonis gali būti aštrus, saldus ar net panašus į anyžių.
„Bazilikas dažnai vadinamas „prieskonių karaliumi“. Kadaise jis taip pat buvo žinomas kaip skurdo prieskonis, nes buvo manoma, kad jis apsaugo vargšus.“
Baziliko rūšys
Dėl didelės hibridacijos, šiuo metu pasaulyje yra daugybė baziliko veislių. Dažniausiai vartojami bazilikai yra šie:
Tailandietiškas bazilikas (O. basilicum var. thyrsiflora), pasižymintis stipriu gvazdikėlių kvapu.
Citrininis bazilikas (O. × citriodorum), pasižymintis stipriu citrinų balzamo skoniu.
Šventasis bazilikas (O. tenuiflorum), dažniausiai naudojamas kaip žolelių arbata.
Aštrusis, gaublinis bazilikas (O. minimum (alt. O. basilicum var. Minimum)). Apvalios, gaublio formos, smulkiais lapais ir malonaus kvapo. Manoma, kad ši veislė yra kilusi iš Čilės, dažniausiai randama Viduržemio jūros regione.
Auginimas
Bazilikai, priklausomai nuo rūšies ir veislės, gali užaugti nuo 30 iki 150 cm, o jų lapų dydžiai kinta nuo 3 iki 11 cm. Bazilikų auginimo patirtis parodė, kad tiesioginė sėja lauke yra efektyvesnė ir ekonomiškesnė nei daigų auginimas šiltanamiuose ir jų persodinimas į laukus.
Sėklos dažniausiai dygsta per 10–15 dienų, o po 20–25 dienų daigai gali užaugti net iki 15–20 cm. Norint išauginti baziliką, kuris bus naudojamas dėl jo gydomųjų savybių ar maisto gamyboje, reikėtų vengti neorganinių trąšų, nes cheminės trąšos blogina baziliko kokybę.
Cheminė baziliko sudėtis
Bazilikai turi skirtingus kvapus, nes lakieji aromatiniai junginiai skiriasi kiekvienoje veislėje. Linalolis, yra svarbiausias bioaktyvusis junginys bazilikuose tačiau, geraniolis, eugenolis, metilchavikolis (estragolis) bei kamparas taip pat randami dideliais procentais, skirtingose bazilikų veislėse.
Pasak Pushpangadan ir kt., O. basilicum L. var. minimumai Benth. sudėtyje yra geraniolio (45%) ir eugenolio (25%); O. basilicum L. var. glabratum Benth., chemotipas Nr. 1 turėjo metilchavikolio (38%) ir linalolio (35%); O. basilicum L. var. glabratum Benth., Nr. 2 chemotipo sudėtyje buvo linalolio (47%) ir eugenolio (20%); O. basilicum L. var. glabratum Benth., Nr. 3 chemotipe buvo baziliko linalolio (40%), eugenolio (20%) ir kamparo (20%); O. basilicum L. var purpurascence Benth. sudėtyje buvo metilo cinamato (20%) ir linalolio (60%); O. basilicum L. var tryrsifl ora Benth. sudėtyje buvo metilo cinamato (35%) ir linalolio (60%); O. basilicum L. var crispum Benth. buvo metilo chavikolio (50%) ir linalolio (28%); ir O. basilicum L. var darkapal sudėtyje buvo geraniolio (35%), linalolio (35%) ir eugenolio (25%).
Naudojimas
Bazilikas daugybę metų naudojamas įvairiems tikslams: kaip eterinis aliejus, prieskonis, vaistas tradicinėje medicinoje bei kaip vabzdžius atbaidanti priemonė. Šis prieskonis naudojamas sriuboms, mėsos pyragams, žuvies patiekalams, sūriams, salotoms, virtiems žirniams, pupelėms, taip pat actams bei aliejams gardinti. Taip pat, pomidorų pastos gaminiuose Italijoje ir dažnai naudojamas su raudonėliu ar be jo picų užpiluose, spagečių padažuose, sūrio kepiniuose. Viduržemio jūros virtuvėje, aromatiniam skoniui suteikti, bazilikas naudojamas mėsos kukuliuose, kepsniuose, leduose, likeriuose ir kt.
Bazilikas yra naudojamas gaminant eterinį aliejų, kuris gali pagerinti nuotaiką, sumažinti raumenų skausmus, pagerinti virškinimą ir padėti sureguliuoti nerimą. Be to, jis naudojamas tradicinėje medicinoje gydant galvos skausmą, ausų skausmą, kosulį, peršalimą, uždegimą, gyvačių įkandimą, bronchitą, gripą, peršalimą, kosulį ir sinusitą.
Šis prieskonis taip pat atbaido vabzdžius. Dėl eterinio aliejaus, bazilikas naudojamas uodams ir musėms atbaidyti. Be to, jis gali būti naudojamas po vabzdžių įkandimų ir gali būti tepamas tiesiai ant odos kaip vaistas nuo spuogų. Dėl malonaus baziliko kvapo jis naudojamas muiluose, skalbimo skysčiuose, kvepaluose ir kt.
‘Nuorodos
Gang, D. R., Wang, J., Dudareva, N., Nam, K. H., Simon, J. E., Lewinsohn, E., & Pichersky, E. (2001). An investigation of the storage and biosynthesis of phenylpropenes in sweet basil. Plant Physiology, 125(2), 539-555.
Juliani, H. R., & Simon, J. E. (2002). Antioxidant activity of basil. Trends in new crops and new uses. ASHS Press, Alexandria, VA, 575(9).
Oxenham, S. K., Svoboda, K. P., & Walters, D. R. (2005). Antifungal activity of the essential oil of basil (Ocimum basilicum). Journal of phytopathology, 153(3), 174-180.
Phippen, W. B., & Simon, J. E. (1998). Anthocyanins in basil (Ocimum basilicum L.). Journal of Agricultural and Food Chemistry, 46(5), 1734-1738.
Pushpangadan, P., & George, V. (2012). Basil. In Handbook of Herbs and Spices (pp. 55-72). Woodhead Publishing.
Simon, J. E., Quinn, J., & Murray, R. G. (1990). Basil: a source of essential oils. Advances in new crops, 484-489.
Suppakul, P., Miltz, J., Sonneveld, K., & Bigger, S. W. (2003). Antimicrobial properties of basil and its possible application in food packaging. Journal of agricultural and food chemistry, 51(11), 3197-3207.
https://passthepistil.com/wp-content/uploads/2018/07/Sweet-Basil.png Access date: 20.06.2021
https://feslegen.gen.tr/images/feslegen-yagi(1).jpg Access date: 20.06.2021