Parengė: Jovita Turan, 2021 Balandžio 12
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara L.) priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai yra daugiametė vaistažolė, plačiai paplitusi šiaurės pusrutulyje Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir JAV rytuose.
Tai yra žolinis augalas, kurio žiedai formuojasi po žeme, o žydi kitų metų pavasarį. Žiedai yra ryškiai geltonos spalvos, panašūs į kiaulpienes. Žiedams nudžiūvus, pasirodo lapai. Augalas plinta sėklomis ir (arba) šakniastiebiais.
Ankstyvasis šalpusnis auga kolonijose priemolio dirvožemiuose, drėgnose pakrantėse, kanalizacijose, pakelėse ir žmogaus nepaliestose vietose. Ši vaistažolė laikoma svarbiu medaus augalu bitėms dėl savo žiedadulkių ir nektaro. Taip pat, augalas yra svarbus maisto šaltinis kai kurioms Lepidoptera (drugelių ir kandžių) rūšims.
Tradicinė medicina
Tradicinėje kinų medicinoje, daugiau nei 2000 metų, ankstyvojo šalpusnio žiedpumpuriai naudojami gerklės skausmui, kosuliui, bronchitui ir astmos sutrikimams gydyti. Kaip arbata, ši vaistažolė naudojama esant virškinimo trakto ir šlapimo takų sutrikimams, kraujui gryninti esant reumatui ir sudirgusiai odai.
Išoriškai, šviežiai susmulkinti augalo lapai naudojami nudegimams, traumoms, akies uždegimams ir žaizdoms gydyti. Kaip žolinis tabakas, lapai buvo rūkomi astmos simptomams mažinti.
Naujausi tyrimai ir augalo cheminė sudėtis
Naujausi tyrimai parodė imunostimuliuojantį, antimikrobinį, antioksidantinį, priešdiabetinį, a-gliukozidazės slopinamąjį poveikį, diacilglicerolio aciltransferazės slopinamąjį poveikį ir slopinamąjį poveikį azoto oksido sintezei lipopolisacharidų (LPS) aktyvuotuose makrofaguose.
Žiedų ir lapų ekstraktuose randami eteriniai aliejai, seskviterpenai, triterpenai, fenilpropanoidai, furanoeremofilanai, flavonoidai (rutinas, hiperozidas ir izokvercetinas), labai mažas kiekis pirolizidino alkaloidų (senkirkinas ir tusilinas) ir glitėsiai (augaliniai klijai), sudaryti iš gliukozės pagrindu pagamintų polisacharidų, galaktozė, fruktozė, arabinozės ir ksilozės.
Naudojimas
Ankstyvojo šalpusnio žiedai ir (arba) lapai naudojami ir paruošiami kaip ekstraktai, saldainiai, užpilai, sultys, sirupai ir milteliai. Kaip arbata naudojami džiovinti lapai ir žiedai.
Toksiškumas
Paprastai Tussilago farfara L. randama santykinai maži pirolizidino alkaloidų kiekiai, tačiau jie turi būti kontroliuojami visą laiką perdirbant į maistą, maistinius papildus ir kitus produktus, kurių pagrindas yra ankstyvasis šalpusnis. Austrijos ir Vokietijos mokslininkų sukurta veislė Tussilago farfara 'Wien' yra be pirolizidino alkaloidų ir gali būti naudojama kaip alternatyva.
Nuorodos
Muravnik, L. E., Kostina, O. V., & Shavarda, A. L. (2016). Glandular trichomes of Tussilago farfara (Senecioneae, Asteraceae). Planta, 244(3), 737-752.
Nedelcheva, A., Kostova, N., & Sidjimov, A. (2015). Pyrrolizidine alkaloids in Tussilago farfara from Bulgaria. Biotechnology & Biotechnological Equipment, 29(sup1), S1-S7.
Wu, Q. Z., Zhao, D. X., Xiang, J., Zhang, M., Zhang, C. F., & Xu, X. H. (2016). Antitussive, expectorant, and anti-inflammatory activities of four caffeoylquinic acids isolated from Tussilago farfara. Pharmaceutical biology, 54(7), 1117-1124.
Zhao, J., Evangelopoulos, D., Bhakta, S., Gray, A. I., & Seidel, V. (2014). Antitubercular activity of Arctium lappa and Tussilago farfara extracts and constituents. Journal of Ethnopharmacology, 155(1), 796-800.
Zhi, H. J., Qin, X. M., Sun, H. F., Zhang, L. Z., Guo, X. Q., & Li, Z. Y. (2012). Metabolic fingerprinting of Tussilago farfara L. using 1H‐NMR spectroscopy and multivariate data analysis. Phytochemical Analysis, 23(5), 492-501.
Nuotraukos ir iliustacijos:
Pagrindinė nuotrauka: Andreas Trepte, CC BY-SA 2.5 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/2.5>, via Wikimedia Commons https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Coltsfoot.jpg
Iliustracija: Franz Eugen Köhler, Köhler's Medizinal-Pflanzen, Public domain, via Wikimedia Commons https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Tussilago_farfara_-_K%C3%B6hler%E2%80%93s_Medizinal-Pflanzen-142.jpg